pūznis

1 pū̃znis sm. (2) 1. Rtž supuvęs pagalys, pūzdras, puvėsis: Kad da durpėm pakūrena, o kad pū̃zniais kokiais, tai viškai šalta Ob. Sukūrenk tuos pūzniùs Ds. Tokiais pū̃zniais pečiaus neprišildysi Jž. Žeme, pūzniù jau smirda anas (greitai mirs) Ds. Kas čia iš šitų pū̃znių do malka! Č. 2. menk. kas pasenęs, sukiužęs: Jau nebe bernas, o tik pū̃znis – devintą dešimtį varo Ds.